skyrius

skỹrius sm. (2) K, Rtr, skyriùs (4) DP13,257,266, PŽ, Vlkv; M, LL287 1. įstaigos, įmonės, ūkio ir kt. padalinys: Sveikatos apsaugos skỹrius LKKVIII120. Liaudies švietimo skỹrius DŽ. Bagažo skỹrius NdŽ. Kadrų skỹrius DŽ. Parodoje bus ir liaudies meno skyrius rš. Tarptautinio paukščių globos komiteto Lietuvos skyrius rš. Skỹriaus vedėjas, viršininkas NdŽ. 2. kuriai nors temai skirta knygos, laikraščio, straipsnio dalis: Knygos kalba, argumentavimo jėga, faktų ryškumas ir sudėtingiausius knygos skyrius daro skaitytojui įdomius ir įtaigius sp. Skelbimų skỹrius DŽ. Išvadiniame skyrelyje trumpai apžvelgiami prasminiai santykiai KlbXVII148. Kalbos skyrelis rš. 3. DŽ, BM38(An) kurių nors reiškinių, skirstomų pagal tam tikrus bendrus požymius, grupė: Pirminius veiksmažodžius skaidome į kelis skyrius J.Jabl. Pagal galūnes, paprastai priklausančias nuo įvardžio kamieno, visus gimininius įvardžius galima dalyti į tris skyrius LKGI651. ║ mat. klasė: Vienetų, dešimčių ir šimtų skyriai Z.Žem. 4. LBŽ augalų sistemos vienetas, įeinantis į stambųjį vienetą – grupę: Yra tai vaisius agurkinių skyriaus žolės I. 5. ko nors perskirto dalis: Jokūbas parskiria žmonis, galvijus ing du skyriu I. 6. daikto kategorija, rūšis: Nuo Sintautų iki Šakių eina I skyriaus kelias V.Kudir. Ne visos šio skyriaus žemės užtur savėp žeminę smalą A1885,52. Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti kitokių medžių skyriai terp jų išsklaistyti A.Baran. 7. visuomenės grupė, luomas: Aukštasis skyrius lietuvių buvo sulenkėjęs prš. 8. TŽI363(Jms), DŽ kar. būrio padalinys: Skyrius kareivių I. Kautynių skyrius yra pagrindinis pėstininkų kautynių vienetas rš. Iš abiejų pusių išeina skỹriai prieš kits kitą ir šaudosi vilyčiom BM104(Sb). 9. DŽ mokyklos (ppr. pradžios) klasė: Ten tebuvo keturi skỹriai: pabengei, egzeminą išdevei, į Telšius nuvažiavęs, ir gavai tą diplomą Knt. Ito pirman skyriuñ eina, ė berniokaitis jau kitan (į antrą) GrvT74. Lyg dviem skỹriam rodžiau (padėdavau mokytis) vaikam Ad. Skaityti mokėjau, pakėlė į antrą skỹrių LKT97(Užv). Tris skyriùs tik išėjau Vlkv. Pabaigusi tus keturius skyriùs, norėjau labai mokyties Klk. Mergina jau baigia aštuonius skyriùs Pls. Tik vienus metus pirman skỹriun [mokėsi] Lzd. 10. SD325, Sut, I, K, DŽ, Pb skirtumas, skirtas: Skỹriaus nebuvo, a muno vaikas, a posūnis Rdn. Maž skỹriaus tebuvo: seniai ir jauniejai langėtoms ejo kelnėms Šts. Gerai, ka skỹriaus nedaro su valgymu – tokį tik i laikyk Grd. Ėdu viską, jokio skỹriaus neturu Krš. Be skỹriaus mun visi žmonys, ka tik negera Rdn. Geras gaspadorius nedaro jokio skỹriaus tarp savo šeimynos ir samdinių Sb. Netura nė kokio skỹriaus: su tuo pačiu drabužiu i į turgų, i į kalvę Lkv. Par mañ nėr skỹriaus: ar vaikui, ar dideliam Trgn. Apsižanija – skỹrius i pasidaro: nebtinka pry jaunų Pvn. A čia teip, a teip – mažas skỹrius tė[ra] Ms. Mažas čia skỹrius: ir miežiniai miltai gerai, ir kvietiniai gerai Trgn. Dėlto rugiuos yra skỹrius, kur su zuperiu sėta ir kur be zuperio Lkm. Visko privertė į tą dėžę be jokio skyriaũs Alk. Nebuvo tarp jų didelio skyriaus: abi jaunos, baltai raudonos Žem. Ne visada buvo toks skyrius tarp darbininkų A1884,301. Tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdies ir užlaikysiat visi be skyriaus Sz. Terp tų, kurie jį pirko aba nupelno, didis yra skyrius SPII27. Kiekviename sakramente duostis mums malonė Dievo drin kokio ypačio daikto (paraštėje skyriaus) DK95. Tarp lavono žmogaus ir maitos šunes nė kokio numirus skỹriaus nerasi DP583. Idant vieroj skyriaus kokio nebūtų PK228. Galėsugu žinot skyrių terp gero ir pikto? Ch2Sam19,34. 11. bendrumo, sutarimo nebuvimas, atskirumas: Nedirbk skyriaũs tarp šeimynos J. Po skyriumì eina J. Su skyriumì anie gyvena, t. y. kožnas sau, būdami vieno[je] trobo[je] J. Atejau nes judint žmogų skyriausp prieš tėvą jo ir dukterį prieš motyną jos, ir marčią su anyta jos Ch¹Mt10,35. 12. skyrybos: I barės, i mušos, i gyveno, o daba kas biškis – i skirsiuos, o to skỹriaus mados nebuvo Žg. Kas apleis moterį savo, teduost jai gromatą skyriaus Ch¹Mt5,31. 13. persiskyrimas, atsišakojimas: Kada kelio skyrių rasim, tada biškį apsistosim LTR(Rs). 14. atsidalijimas, darant atranką, valant (grūdus): Vėtau, vėtau – nėra jokio skyriaũs (nesiskiria grūdai nuo pelų) Dkš. 15. gebėjimas skirti, suvokti: Bitys tura skỹrių, kur motynelė Pvn. 16. skyrimas, sklastymas: Visas sagas susisagstęs, tvarkingu skyrium sušukavęs plaukus J.Balt.